Kai laikrodis mua 22:22, prasideda tai, kas tikra.
Henriet - racionali, stipri, sarkastika. Ji netiki likimu, meile ar atsitiktinumais. Gyvenim laiko uduotimi, o jausmus - trukdiu. Taiau vienas vakaras, vienas vyras ir vienas atsitiktinumas ima siti nauj jos tikrov. K daryti, kai irdis ima kalbti garsiau nei protas?
"22:22" - tai kelion per vidin sniegyn link atilimo, kai emocinis ledas ima tirpti. Tai romanas apie velnum, kuris eidia, ir skausm, kuris gydo. Apie tyl, kuri danai pasako daugiau nei odiai. Apie drs - ne gyventi, o jausti.
When the clock strikes 22:22, something real begins.
Henrieta is rational, strong, and unapologetically skeptical. She doesn't believe in fate, love, or coincidences. Life is a mission. Feelings are a distraction. But one evening, one man, and one unexpected moment begin to unravel the logic she's built her world upon. What happens when the heart speaks louder than reason?
22:22 is a journey through emotional frost toward inner warmth. A story about tenderness that hurts and pain that heals. About silence that often speaks more than words. And about the greatest courage of all-not to live, but to feel.